fbpx
Maksimilianas +370 655 65843
Asanos

Pagrindiniai jogos principai

Posted By /
Comment are off/

Klasikinė joga yra sudėliota į tam tikrą sistemą, kurią sudaro aštuonios pakopos.

  • Pirmoji pakopa yra Jama. Tai yra principai, kurie išmoko mus apgalvoti kiekvieną savo veiksmą ir priimti tinkamą sprendimą. Jamą sudaro penki moraliniai – etiniai principai:
    1. Svarbiausias moralinis Jamos principas yra Achimsa. Šis principas moko neskleisti blogio savais poelgiais, žodžiais ir mintimis, taip pat jis pripildo mus tolerancija ir meile. Praktikuodami Achimsa išsivaduosite iš pykčio ir baimių, o tuomet atsiranda vietos ir supratimui, atlaidumui. Praktikuojant šį principą ateina suvokimas, jog kenkiant kitam, visų pirma yra kenkiama sau.
    2. Sekantis Jamos principas yra Satja. Šis principas asocijuojasi su mūsų minčių, žodžių ir veiksmų teisingumu bei vientisumu. Šio principo pagalba mes išmokstame kalbėti tai, ką galvojame ir daryti tai, ką kalbame. Yra atrandama santarvė su savimi, sustabdomas savęs ir kitų apgaudinėjimas. Satja išlaisvina mūsų gyvenimą nuo melo, paskalų ir paniekos. Žinoma, Satja negali pažeisti Achimsa principo: jei mūsų tiesa gali skaudinti kitą žmogų, vertėtų pagalvoti ar tikrai reikia ją ištarti.
    3. Trečias principas – Astėja. Jo esmė yra tame, jog nevalia geisti ir savintis mums nepriklausančių dalykų.
    4. Principas Aparigracha reiškia „nekaupti“. Kuomet išmokstame nepriklausyti nuo materialių vertybių, tuomet tai, ko iš tikrųjų reikia, ateina be didesnių pastangų ir reikiamu laiku. Taip pat šis principas asocijuojasi su dovanų nepriėmimu. Dovanos priėmimas gali įpareigoti prie teikėjo, taigi norint išlikti laisviems, geriau neteikti ir nepriimti dovanų. Žinoma, jeigu tai neįskaudins teikėjo ir neprieštaraus aukščiau minėtiems principams.
    5. Paskutinis šios pakopos principas yra Brachmačarja. Šis principas nusako susilaikymą, seksualinės energijos kontrolę. Žinoma, šis principas neliepia vengti socialinių ir moralinių įsipareigojimų, jis riboja betikslį energijos švaistymą. Praktikuojant šį principą, ugdoma savikontrolė, intelektas ir kūnas dovanoja daugiau energijos bei gyvybingumo.

  • Antroji pakopa yra Nijama. Nijama nusako ką vertėtų daryti, kad tobulėti. Nijama – vidinės disciplinos principai, jų yra penki:
    1. Pirmasis Nijama principas yra Šauča, kuris reiškia kūno ir proto švarą. Tai yra realizuojama dviem būdais. Pirmasis yra Bachja – išorinė tvarka. Tai apima aplinką, kūną, aprangą, maistą ir kalbos švarą. Antrasis būdas yra Abchjantara, jame eina kalba apie moralinę vidinę tvarką. Šiame procese yra du pagrindiniai etapai: pirmajame išgyvename neigiamas emocijas ir poelgius. Taip atsikratome baimės, pykčio, pavydo. Antrasis etapas susideda iš teigiamų emocijų skatinimo, pavyzdžiui, džiaugsmo, draugiškumo, atvirumo, žvalumo, o tai formuoja ir mūsų teigiamus poelgius.
    2. Sekantis principas yra Santoša. Tai principas, kuris nusako pasitenkinimą. Yra suprantami esminiai poreikiai, išmokstama priimti iš gyvenimo tai, ką jis mums duoda ir išnaudojamos visos duotos galimybės. Taip yra išlaikoma proto pusiausvyra, kadangi nėra koncentruojamasi į tai, ko neturi.
    3. Trečias principas – Tapas. Čia kalba eina apie vidinę ugnį, kuri suteikia jėgų siekiant užsibrėžto tikslo. Tvirtos valios pastangomis yra stiprinamas kūnas ir lavinamas protas.
    4. Toliau seka Svadchiaja. Šis principas skatina save šviesti įvairiapusiškai: ne tik pokalbiais, skaitymu, tačiau ir pažinant skirtingas filosofines ir religines sistemas, įvairius mokslinius pasiekimus ir pan. Per šią praktiką yra atrandamas svarbiausias individualus žmogaus tikslas.
    5. Paskutinis Nijama pakopos principas yra Išvara Pranidchana. Šis principas moko visa dėmesį sutelkti savo Aukščiausiam Tikslui. Šis kelias visuomet būna kupinas meilės ir išminties.

  • Trečiasis Klasikinės Jogos laiptelis yra Asana. Tai yra susiję su jogos fiziniais pratimais, kurie lavina ir tobulina kūną. Asanos praktikavimas ne tik sustiprina fizinį kūną, tačiau lavina ir gebėjimą koncentruotis, stiprina valią ir ryžtą, stabilizuoja emocijas.
  • Asanos praktikavimas paruošia sekančiam etapui – Pranajamos. Pranajama – energetinių srautų pajutimas per kvėpavimo technikas. Tai daug koncentracijos reikalaujantis procesas, kuris atneša dvasinę pusiausvyrą. Kai kvėpavimas kontroliuojamas – širdis rami, o tai reiškia emocijų bei jausmų valdymą.
  • Pratjahara – penkta pakopa, kuri apima labiau vidinę praktiką. Tai yra savų jutimų ir jausmų kontrolė. Protas tampa aiškus, yra išsivaduojama iš negatyvių dalykų, įnešant daugiau šviesos.
  • Sekantis žingsnis yra Dharana, tai yra proto sutelkimas ties vienu objektu ar mintimi. Jeigu išlaikysime šią koncentraciją pakankamai ilgą laiką (12 sek.) , natūraliai pasieksime meditaciją. Išmokus išlaikyti koncentraciją, galima pereiti prie kitos pakopos.
  • Kita pakopa – Dhiana, kuri reiškia meditaciją. Meditacija – tai rami, budri, stiprios koncentracijos būsena, kurios metu į mūsų sąmonės lauką įsilieja naujos žinios, vaizdiniai. Ši būsena ateina, kai protas yra ramus ir tvarkingas. Meditacija įvyksta, kai yra išlaikomos 12 dharanų (2 min. 24 sek.) – nors ir atrodo, kad tai nėra tiek daug, tačiau vertėtų prisiminti, kad mūsų protas itin paslankus ir greitas.
  • Paskutinė klasikinės Jogos pakopa yra Samadhi. Tai yra pilnatvės ir visumos būsena, kuomet meditacijos metu susijungiame su savo esatimi. Tai yra aukščiausia koncentracijos būsena, kai su viskuo yra tampama vienu.